Le petit train “longtemps”

Pour ceux qui ont du temps libre et envie de découvrir un texte rédigé en créole, je vous propose celui-ci paru dans la version web du journal “Temoignages”. L’auteur est Georges Gauvin, un créole “pur jus” avec un nom pareil (mais je ne le connais pas). Je vous parlerai sans doute un jour prochain d’un écrivain local que j’apprécie : Axel Gauvin, un auteur qui aime sa langue créole.

Pour l’heure, l’histoire du train qui reliait, dans la première moitié du XX° siècle, Saint Pierre à Saint Benoit en passant par Saint Denis, en empruntant un tunnel qui fut à une époque le troisième tunnel le plus long du monde. Si la prose créole vous rebute, cliquez sur le mot “français” écrit en bleu (huitième ligne plus bas). Ce sera plus rapide mais sans le charme de la langue de cette île de l’Océan Indien. Pas vraiment facile à lire, j’en conviens.

Le texte en français, bien plus accessible, est un très beau texte, un peu long mais ceux qui auront le courage d’aller jusqu’au bout y trouveront plaisir et ne regretteront pas le temps passé. C’est bien écrit, poétique et plein de vérités. L’histoire et l’actualité se rejoignent.

C’est parti : version  “kreol” ou “français” au choix, et dites-moi ce que vous en avez pensé.

Lavé in foi… le ti-trin lontan

Texte du 3 mars 2009

Tout bann versyon lartik-la : [Kréol réyoné] [français]


Souvénir, souvénir !

Souvan dé foi, in souvnir, konm inn ti briz, i sort dann tan lontan i armont a la tèt é avèk sa in bon pé l’odèr i dig-dig le né.
Si ni di “ti-trin lontan”, moin lé pliské sir bann moun nana sinkantan a monté, i san tout suit l’odèr sharbonn tèr, mé si i ral l’odèr, i pé myé, in pé plis a-fon, si i ral ankor, kosa nana an plis ké sa ? Sa, kosa i lé ? Sa tamarin l’Inn kan i atak la kot La Posésyon. Kosa i lé sèt-la ? Sa la mèr, koté Kap la Houssaye ou byin d’ot landroi kan lo van i sort la grann mèr, épi i rant byin dan la tèr. Sète-la ? Sa i kol déssi la po, in l’odèr lour k’i sort dann bann kiv k’i bouyone dann lizine : sa la pa siro la kuit ? Épi, rézinn mèr, épi ankor l’odèr four-a-sho. Finn kont, tout kartyé, tout landroi nana son l’odèr, dann l’ès konm dann l’ouès, lo sid konm lo nor… mé sirtou in parfin’vakans, in l’odèr d’libèrté, d’solèy, l’odèr dann tan nou lété ankor marmay, ti-marmay, moiyin épi gran marmay.

Bann l’odèr, bann z’imaz é bann brui !

An plis ké sa, nana zimaz k’i défil, konm k’i diré in film dann tan lontan, èk son koulèr, son mizik é bann kozman i sava ansanm.
In ! Mon bann zami, In ! Mon bann dalon ! Zot i ansouvyin sa ? É zot i ansouvyin kan lo trin té i anbèk dann tinèl, konm lo kèr té ki bat dann do ? Zot i ansouvyin kan lo konpartiman té i balans-balansé, té i kalang-kalangé, épi lo pti lanp lété si tèlman fay, té niabou éklèr aryink li-mèm ! Épi, fénoir, lanfèr, in létèrnité pandan… vin minit o moin. É tou-d’in kou : tiout ! In gran kou d’siflèt ! In gran limyèr ! Sové ! La tinèl lé fini !
Zot i ansouvyin lo soulazman, la réspirasyon kan té i arvyin, lo kèr kan sa té i ropran son plas, la vi té paré pou ardémaré !

Zizime ! bonbon koko ! fondante !

Oté ! di pa moin zot i antan pa koméla ankor koman, dan la désant, lo trin té i donn di gaz, té i pèz a plat, té i mète dovan. La rou an fèr té i shant déssi lo ray : ti trin té i fish épi té i répèt é i arpèt ankor :
« Do fé dann kann ! do fé dann kann ! Do fé dann kann ! ».
La pa toultan, pars kan lavé in monté, in gran konm in pti, té i falé oir koman li té i ral son kor ! Koman son shanté té pi parèy ! Koman li té i souplègn ! Li té i kri sokour !
« Pi kapab ! Pi kapab ! Pi kapab ! ».
Di pa moin zot la bliyé kan lo trin té i arète dann in gar, tousa bann madam, bann mésyé, bazardyé, bazardyèz té i antour lo gran sheniy avèk z’ot panyé zizime, bonbon koko, fondan, mang karot piman-désélé, é touskisansui ! Ziska mok dolo té i vann pou dé pti katsou !

In trin pou konète l’èr k’i lé !

Kan la plipar d’moun l’avé poin révèy, kèl èr i sava lékol ? Kèl èr la ré kréasyon, kél èr i sonn la klosh pou alé manzé, pou ar-rantré épi pou alé la kaz ? Lo trin, mé z’ami ! Di pa moin zot la bliyé kan la métrès té i anvoy azot mont déssi pyédboi pou oir si lo trin i pas !
Di pa moin zot i an souvyin pi kan bann zournalyé té i apiy déssi la piosh pou dépliy in pé lo rin fatigué épi pou rogard lo shoniy noir pas an ba bordmèr ? Dann tan-la, lavé près poinn dézord é té i antann, mèm in pé dan lé o, mèm kan ou lété in pé loin, lo trin apré fé tiououout ! Tan-la té nout bo-tan ! Tan-la té nout tan béni !

É la lite final !

Anfin in n’afèr, moin la vi : sé bann travayèr lo trin, épi bann dokèr, kan sa té i sort lo Por, té i mont dépi la préféktir, konm solda, an ran, lo poin lévé épi té i shant “l’intèrnasyonal”. Sak lavé pèr l’avé pèr, sak lo kèr té anbalé té anbalé… shakinn na son lopignon ; La myènn té i pous amoin pou bate la min, pou kriyé, é pou shant avèk tout marmay mon laz : « L’internationale sera le genre humain »… kordéon, gros kès épi jaz dann kès kamyonète té i donn lo son, é moin dann mon kèr marmay, moin té i répète : « l’intèrnasyonal sora lo zanr imin ! ». A ! Moin té i koné pa tout, mé zis asé pou kontant amoin !

In zour, pi d’trin !

So trin-la : trin nout jènn tan, trin la vi, trin léspoir, in zour solman lo trin la mor… Té fini, la pi lo trin ! La di té i rovyin tro shèr épi la guèr lé fini, é lavé lésans an kantité, la fé shemin, lashète loto, kamiyon… sa té i pas partou, lété pratik. An pliské sa, tyé lo trin, sété fini avèk la ras bann shomino, bann sindiklis… a jujé si in pé lété kontan !
Astèr, rogard in pé lo modèrnis : shomin blaké partou, katvoi i transh la montagn, i farfouy la tèr La Rényon. Loto i filosh, i filosh… kèl filoshé ? Zot i oi pa zot mèm nou l’apré toufé déssi shomin blaké ? L’èr k’i sava travaygranmatin bonèr, l’èr k’i rant la kaz déssi lo tar, inn déyèr l’ot, déyèr l’ot, déyèr l’ot ankor, ni arsanm zéskargo dann nout kokiy an fèr.
Dan tousala, alé pa kroir moin lé kont le progré ! Non va ! Moin lé pa kont la modèrnis ! Mé mi di so bann moun la kalkil sa dan lé zané sinkant, o moin noré pi mazine mèt in bon rézo ranspor an komin. Astèr, nou lé mayé dan la kol zak, la pa moiyin démay anou !

Akoz pa in trin ?

Kosa mi antan lotrozour ? Ala pa k’bann résponsab la mète ansanm pou tash moiyin trouv in solisyon pou tir anou dan so lanboulkidi : la di si, la di la, la parl transpor an sit-prop… ala k’inn dann ta la trouv in bon l’idé, in l’idé mazik ;
Li la di : « vou zot, mé z’ami, akoz pa in trin ? ».
Zot i antann sa marmay ? Zot i oi listoir koman k’i lé : li anroul déssi li-mèm, épi li déroul ; Pli for k’in sèrpan !
Vèy azot byin, so zistoir transpor-la lé riskab fini par landroi li noré di komansé !

Share

3 réflexions sur « Le petit train “longtemps” »

  1. Coucou Françoise,

    En ce mardi, que les fenêtres de ton coeur soient toutes grandes ouvertes pour entendre les plus beaux mots que mes pensées t’envoient, portés par le vent.
    Quand je pense aux personnes qui signifient le plus pour moi, parmi les premières qui me viennent à l’esprit, il y a toi.

    J’espère que tu vas bien ce matin, passe une belle journée.
    Gros bisous.

  2. nous avons tous une certaine tendresse pour le train du passé, et les souvenirs qu’ il évoque !
    Rien que pour le train, je revois ces puissantes machines, avec leurs bielles compliquées, avec l’ employé et sa burette d’ huile, avec le chauffeur enfournant le coke dans la gueule béante du foyer !
    bonne journée
    bisous

Laisser un commentaire

Votre adresse e-mail ne sera pas publiée. Les champs obligatoires sont indiqués avec *